Gyvenimo būdas - Likimo draugai

Go to content

Main menu:

Mes spaudoje
 
 
 
2016-02-19

Dukart vyro išgelbėta moteris – atvirai apie psichikos ligą





Jei sergi psichikos liga, iškrenti iš visuomenės. Su tokia skaudžia realybe susiduria bendruomenė „Likimo draugai“. Ji vienija psichikos liga sergančius žmones.

Viena iš šio Kauno klubo narių ir darbuotojų 50-metė Margarita Naujokienė sutiko papasakoti savo istoriją. Moteris perėjo per pragarą, kol išmoko gyventi su liga. Ji įsitikinusi, kad kol sergantieji nepasakos apie save, visuomenės požiūris į juos nesikeis – jie ir toliau bus atstumiami ir laikomi užribyje. O tai kenkia visiems – tiek sergantiems, tiek su liga dar nesusidūrusiems.

Moteris dešimtus metus dirba socialinio darbuotojo padėjėja klube „Likimo draugai“. Margarita bendrauja su klubo nariais, rūpinasi viešaisiais pirkimais, ūkio reikmenimis, interneto svetaine.

Prisiminus praeitį, moteriai skruostais rieda ašaros. Pusantrų metų moteris kentė beprasmybę ir tuštumą, du kartus kaunietė mėgino žudytis. Abu kartus ją išgelbėjo jos vyras, kuris suskubo kviesti greitąją.

Tinkamai diagnozuota liga ir reikiami vaistai bei likimo draugai ją pastatė ant kojų. Dabar ji nesigėdija, kad serga ir kad jai reikalinga gydytojų pagalba.

Ji drąsino ir kitus prastai besijaučiančius žmones ieškoti pagalbos ir likimo draugų bičiulystės.

Iš nevilties bandė žudytis

Kad jaučiasi blogai, kaunietė pastebėjo prieš trylika metų. Pati nusprendė, kad jai – depresija. Gydytojai patvirtino jos diagnozę, paskyrė antidepresantus.

Tačiau būklė vis blogėjo, mažėjo darbingumas. Iš pradžių dar padėdavo ant lapelio susirašyta detali dienotvarkė. Vėliau Margarita tik sėdėdavo priešais kompiuterį ir pajėgė nieko daryti, pradėjo galvoti apie savižudybę.

Pirmą kartą žudytis moteris mėgino darbe, kai neatlaikė tarp jos ir akcininkų kilusios įtampos.

Moteris dirbdavo septynias dienas per savaitę po 9-10 valandų per dieną ir vis tiek nesusitvarkydavo su krūviu.

„Iškreiptas garbės kodeksas: negaliu palikti šito darbo todėl, kad jis jau yra apleistas. Negaliu jo atlikti, nes nepajėgiu. Nė išeit, nė likt“, – keblią situaciją prisiminė kaunietė.

Po bandymo žudytis M.Naujokienė atsidūrė ligoninėje. Pradėjo griūti jos įprasta dienotvarkė – moteris neteko darbo.

Į ligoninę važiuodavo pati

Prasidėjo dar niūresnės dienos. Nuo ryto iki vakaro ji gulėdavo lovoje, žiūrėdavo į lubas ir galvodavo, kokiu būdu jai pasidaryti galą.

„Viskas netekę prasmės, neįdomu, nieko nesinori, nustoji praustis, dantis valyti. Iš lovos atsikeldavau tik į tualetą“, – prastą savijautą prisiminė M.Naujokienė.

Visas namų ūkis gulė ant 14-metės dukters pečių. Ji gamindavo valgyti, skalbdavo.

„Likimo draugų“ darbuotoja dėkinga šeimai, kad artimieji jai nepriekaištavo. „Mane atstūmė draugai, bet šeima manęs neapleido“, – džiaugėsi ji.

Nors ir supama vyro ir dviejų vaikų, Margarita jautėsi niekam nereikalinga. Mėgino žudytis ir antrą kartą. Vėliau sekė daugybė besikartojančių kelionių į ligonines. Kai tik kaunietė pajusdavo, kad planuoja savižudybę, pati skubėdavo pas medikus.

Ligoninė jai padėdavo apsisaugoti nuo destruktyvių minčių: „Guldamasi į ligoninę rodžiau savo ligai špygą – na ir kas, kad turiu blogų minčių. Atsiribojau nuo jų ligoninės sienomis, pati save saugojau. Nematau tame nieko gėdingo. Vieni žmonės serga psichikos ligomis, kiti turi hemorojų, treti išgyvenę širdies infarktą. Tai vis sveikatos problemos.“

Po pusantrų metų jai pasisekė patekti į Kauno klinikas. Medikai paskyrė tinkamus vaistus. Norą žudytis moteris ėmė kontroliuoti. Vizitai pas gydytojus ir gulimas į ligonines retėjo. Kelerius pastaruosius metus M.Naujokienei gydytis ligoninėje nebeprireikė.

Liga pakeitė gyvenimą

Užklupusi negalia iš esmės pakeitė kaunietės gyvenimą. Pasikeitė jos darbas, senus draugus pakeitė nauji – žmonės, sergantys psichikos ligomis. Moteris nuolat turi gerti vaistus.

„Pasidarė aišku, kad nebus taip kaip buvo anksčiau, bus kitaip. Kaip? Didžiąja dalimi esi savo gyvenimo architektas. Mes visi esame laimingi tiek, kiek leidžiame sau būti laimingais“, – pasakojo moteris.

Po metų dvasinių kančių viena ligoninėje gulėjusi moteris Margaritai papasakojo apie „Likimo draugus“ ir pakvietė nueiti į klubą kartu. Taip kaunietė atsidūrė tarp kitų su psichikos liga gyvenančių žmonių.

Klube ji atrado nišą, kur gali skleistis, išreikšti save.

„Dabar darau tai, kas man labai arti širdies. Mūsų organizacijoje tu nesi durnas, net jei nusišneki. Čia tu esi vienas iš mūsų“, – pasakojo M.Naujokienė.

Kartais ji perdėm aktyviai įsitraukia į darbus. Tada vyras bara, kad vėl persidirbs ir vėl sustreikuos sveikata. Tačiau iki šiol socialinio darbuotojo padėjėjai pavyko išvengti pervargimo.

Bijome to, ko nepažįstame

M.Naujokienė su šypsena prisimena pirmąjį pokalbį su likimo draugais. „Jis buvo apie baimę. Visi sėdėjo ir pasakojo, kas ko bijo. Aš pirmą kartą pakliuvusi, prisipažinau: „Bijau jūsų. Bijau, kad mane atstumsit.“ Vėliau supratau, kad klube galiu gerai jaustis, galiu blogai jaustis, nieko nenustebinsiu“, – sakė klubo darbuotoja.

Į klubą žmonės gali ateiti kasdien nuo 11 iki 17 val. Jie mielai rengia šachmatų, šaškių, stalo teniso turnyrus, kartu geria arbatą, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus.

Turnyruose dalyvauja ir policijos pareigūnai, įvairių organizacijų nariai. Jie iš arčiau susipažįsta su psichikos negalią turinčiais žmonėmis.

„Žmonės bijo, ko nepažįsta. Mes esam tokie pat žmonės, kaip visi. Mūsų atstumti nereikia. Ne ligonių bijoti reikia, bet ligos“, – kalbėjo Margarita.

Ji drąsino pasijutus blogai iš karto eiti pas gydytoją, nebijoti ieškoti tokio psichiatros, kuris suprastų ir padėtų. Be to, siūlė nepasitikėti žiniasklaidos antraštėmis, kurios rėkia apie psichikos liga sergančių žmonių nusikaltimus. Sergantieji nusikalsti linkę mažiau už sveikuosius ir dažniausiai žaloja save, o ne šalia esantį.
 
 
 
Back to content | Back to main menu